Tarytum pasaka balta -
Aš sužavėtas ir apstulbęs.
Taip išdidi ir nekalta
Su baltu nuometu lyg gulbė.

Tokios tavęs dar nemačiau -
Širdis nebetelpa krūtinėj.
Taip noriu išbučiuot greičiau
Tave aš stipriai apkabinęs.  

Tu neskubi ir taip lengvai
Artėji - muzika užgroja.
Vitražą saulės spinduliai
Po kojom deimantais nukloja.

Tiesiu rankas ir štai, abu
Laimingi prie altoriaus klūpom.
,,Dabar tu mano amžinai\", -
Kartoju širdimi ir lūpom,

Kartoju:,, Mano amžinai... „
Ir prabundu nuo savo žodžių.
Sustingęs dar guliu ilgai,
Gerai, kad bent sapnai paguodžia.