Užgožia šviesą vien tiktai!
Ir \"Bosch\"-as skaudžiai persmelkė
          kamieną...
Per kaminą praleido dūmais
Įsiligojusias šakas:
Gyvenimo sode godas -
Lai Dangui seks...

Pamatę ištuštėjusią laukymę
Subėgo žemuogės ir
Kraujo ašarom jau
Antras mėnuo rauda.

Kada saldžiausius deimantus išverks
Dėl tos senos alyvinės obels?

O būdavo, apstojusios ratu,
Jos gyrė obuoliais nusvirusias
Šakas lig žemės ir rausdavo
Iš gėdos, kad pačios tokios mažos.

Dabar, netekę Jos didybės,
Ir pasimetę erdvėje,
Praeivių, pašalaičių, šeimininkų
Maldauja nusilenkt  prieš jas.