Kada lietus
Į šilumą subėga,
Pasklinda, geriasi,
Visom spalvom
Užmiega,
Pakalnėj rieškutes
Šlapios vilties
Pasisemiu
Ir girdau debesis
Tikėdama – sugrįšiu.
Mintis laki,
Gyvenimas besparnis...
Lietus, lietus,
Brydė į kalną,
Prieš patį dangų,
Paukščiui baigiant skristi,
Išeisiu į save
Nebesugrįžti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-07-07 22:28:03
brydė į kalną
išeisiu į save
nebesugrįžti ---> perslskaitė taip
visa kita šiaip sau
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-07-07 20:31:10
išeisiu į save nebesugrįžti
T O B U L A S
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-07 17:03:25
Labai įdomiai dėstot mintis, prasmingai, talpiai ir vaizdingai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-07-07 15:43:00
Žaviuosi Jūsų susitalpinimu į trumputes eilutes, gebėjimu palikti tarp jų erdvės mąstymui.Vasariškas darbas, lietingas, bet ne išblukęs.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-07 11:18:42
Lengvai jautrus, nuostabiausiai švelnus lyg saulės spindulėlio prisilietimas šaltą vasaros vakarą... Puikiai