nusilenkiau tau
tavo rankoms
ir tavo pėdoms

tavo žemei
kur įaugęs
stovi tiesus

nusilenkiau tau
virsdama moterim
tavo glėby

nors mylėti
negalima
bet įmanu

tavo rankos
žemės akis
išglostė

upių kasos
tavo pėdom
šukuotos

pasidaviau tau
ant rasojančių
sodų

tapau moterim
kokios
nežinojai

mano sparnai
ąžuolyne
užžėlė

mano namus
gervės
pernai prašoko

gyvenu dainose
atgaila
vyzdžio gilėse

ir tyla
delnuose
kai mane atiduodi

paaukodamas
nebūčiai
mano Tėvynę