Užsnūdęs saulės žvilgsnis
Nuslysta stogo atbraila,
Aliejaus lašuose ištirpsta
Pasenusi diena.
Jos aidas rutuliojas
Dar šnibždančiais laukais,
Šešėliai užliūliuoja
Kates ten po langais...
Tamsa, bures iškėlus,
Sūpuojas nebyli...
Nerimsta tiktai siela
Kaip musė įkyri.
Čia pakutena širdį,
Čia žadina jausmus...
Ir šit – sumaišo protą,
Išlaisvina sapnus…
Žirgais troškimai dunda,
Svajonės gerkles laido,
Galia many atbunda –
Pasaulin perlus svaido...
Pažyra dainos lyg karoliai,
Ištrykšta muzikų kriokliai!
Ir eilės vijasi tarp pirštų uoliai –
Šia pasaka aš patikiu aklai...*