Neatsisveikinai. Daugiau nebemačiau,
Neišlydėjau, neaprengiau, neišglosčiau.
Savu kvapu sušildyt nebandžiau,
Neapibėriau bučiniais ledinių skruostų.

Per sausio sniegą bėgau pas tave
Ir suklupau prie balto kauburėlio...
Pareik!- šaukiau. - Sugrįžki nors sapne!
Nelik čia vienas po sniegu ir smėliu!

Tave apglėbsiu mylinčiais delnais,
Akis ir plaukus bučiniais nusėsiu.
Pareik iš kur nei vienas nepareis.
Pareik. Kaip niekada suprasiu ir mylėsiu.

Tik patikėk - Mirtis neviešpataus.
Už ją stipresnis mūsų Meilės žiedas...
...Ne snaigės - šiltos žvaigždės krenta iš dangaus.
Laikau tave kaip kažkada apglėbus...