Jau seniai ne tie žodžiai gula į raštą,
Jau seniai ne tos mintys kankina mane.
Praeitis lyg numirėlis dūla,
Kraupiai beldžias atklydus sapne.
Į rudenio molį įsmigus giliai,
Giminė išėjimo kelionę aprauda.
Lekia debesys – skubūs šaukliai,
Pasikinkę ir viltį, ir skriaudą.
Virpa žvakių piršteliai gelsvi,
Chrizantemos viltingai išbalę,
Šnara pušys vakaro maldą
Už klajūno apverktąją dalią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-03 11:00:24
Sunku skaityti apie liūdesį, bet taip jau yra. Tikrai, tai kaip himnas liūdesiui.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-07-02 10:12:28
Himnas liūdesiui.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-07-02 09:54:34
Skaudi, bet reikalinga susikaupimo valandėlė, dažnai atnešanti palengvėjimą.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-07-02 08:54:14
Labai jau liūdnai...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-02 07:55:55
Graudulinga baigtis