Vis tik gera
Vaikystė nuskrido
su pienių pūkais,
Rogutėm nuo kalno
su vėju nuskriejo.
Mokyklos skambutis,
vaikystės draugai -
kiekvienas į savo
svajonę skubėjo.
Vieni ją surado -
paklydo kiti.
Gyvenime daug ką
randi, prarandi.
O metai vis bėga
kaskartą greičiau
ir mes susitinkam
rečiau ir rečiau.
Aš sėdžiu prie stalo,
albumą vartau
ir savo vaikystę
iš naujo matau.
Iš nuotraukų šypsos
klasiokų veidai -
o vis tik kaip gera
mums buvo kadais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-07-01 15:21:45
prisiminmai tai gražūs, niekas tikriausiai jais neabejoja, nes ir patys tokių turi, tačiau pati poezija man pasirodė užstalės lygio, ne daugiau - perdėtai pakylėta plius gana neoriginalus turinys, kad ištemptų penkių-šešių skiemenų eilutes.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-01 10:30:01
Gražūs prisiminimai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-01 08:29:41
kaip albumą pravertėt eilėse :) su užplūstančiom mintim...tikrai gera buvo :) , nors tuo metu to didelio gerumo nesupratau