Jau tolsta laivai sudėvėtais deniais.
Horizontai ruošia jiems tolius plačius.
Žuvėdrų šešėliai į bangas remias,
Išlydi mostais pro jūros vartus.
Išplaukia dienos ant bortų sutūpę.
Ir dingsta naktys košmarais tamsiais.
O vakarai ties krantais parklupę,
Laimina dangų jūreivių keliais.
Perkūnas visus lediniu žvilgsniu stebi,
Paruošęs audrą ąsočiuos pilnuos.
Išplaukia laivai sudėvėtais deniais.
Ir nežinia, ar begrįš atgalios.
Gaiva
2010-07-01 00:00:59
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-07-07 13:41:36
...virš paskendusių rūmų...
:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-07-01 16:05:02
Radau vaizdingų metaforų, atskleistos stichijos jėgos, sunki jūreivių dalia.Manau, kad pajūrio žmonės skaitys su virpuliuku širdyje.
Anonimas
Sukurta: 2010-07-01 15:17:19
geras eilėraštis, gera pabaiga. skaitant galvoje sukosi Odisėjo kelionės.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-07-01 10:21:20
Skaitau ir darosi baisu, kokia pikta gamta, kaip nusistačiusi prieš tuos laivus sudėvėtais deniais.Bet tegul jie grįžta, juk jų krante lauks.Ir gero jiems vėjo.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-01 00:41:58
Atsiprašau, neįsiskaičiau gerai...čia kas kita :),,O vakarai ties krantais parklupę,
Laimina dangų jūreivių keliais"...taip, laimina :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-07-01 00:27:05
Taip ir pamačiau laivą, išplaukiantį per jūros vartus, gaivuma padvelkė, toliais :)....tik mažytis pastebėjimas, kai aš plaukiau- tai laimino Neptūną :), kad kelionėj globotų :)...