Santrauka:
Amžinas klausimas - kaip gimsta tekstas.
Neplanuotoj būty kvailos prieblandos šaipos ir trankos –
Man į veidą pataiko skeveldrom jaunučių eilių,
Gal todėl, kad poetai patamsiais matuojasi kaukes,
Bemaišydami puodą sriubos iš džiovintų minčių.
Pasigardinę dieną skanių sakinių marinatais
Ir šauktukus sudėję prie vietų garbingų svečių,
Jie atrodo sutrikę - eilėraščių net nesupratę,
Nors išdykėles strofos rimuojas iš jų šnabždesių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-07-04 22:34:17
Gražios metaforos, įdomiai sustyguota.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-07-01 22:09:43
Oi,žavu. :")
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-30 00:09:14
suptilia kritika kvepia :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-30 00:07:03
Labai įdomiai išdėstyta.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-29 20:59:17
metaforas semiat net iš puodų.... :)
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-06-29 20:14:04
Atskleistas procesas, džiovintos mintys - originalu
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-06-29 19:49:20
oho kaip subtiliai ir kandžiai :)
bravo :)
mintis išlaikyta ir labai netikėtai išdėstyta :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-29 19:48:10
Labai gražus eilėraštis, begalo patiko!