Santrauka:
Vėl sulaužius pažadą neberašyti. Stebint klinikų gyvenimą, ir tenai save regint ;O
Geltonos akacijos
Tavo medėjantį kūną pridengia.
Pirmos kregždės lizdus akyse susuka –
Skauda.
Skris kregždės,
Keiksi nelabąsias, kad tai jos
Raudonus šešėlius pavogė.
Jos juoksis, bandydamos kilti,
Sparnus bemušdamos į Tavo veidą.
Tvirta mediena –
Sakys kregždžius senas.
Įrodinės, kad tik lizdų laikymui
Esi tinkamas.
Jausi, kaip netvirtų lukštų šukės
Apvilks Tavo žiedus.
Sunkus skausmas –
Virsti krūmu.
Vėtra, bandžiusi palaužti
Skurdaus medžio viltį,
Kartu supleškės židiny.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2006-03-30 06:18:57
laikyti lizdą-
ne taip jau maža
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-03-29 21:06:01
Įdomus ir spalvigas mąstymas. Vien "kregždžius senas" ko vertas:-)))
Anonimas
Sukurta: 2006-03-29 20:41:12
patiko:)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-29 20:13:57
Vėtra, bandžiusi palaužti
Skurdaus medžio viltį - reikėtų iš abiejų pusių kableliais išskirti:
Vėtra, bandžiusi palaužti
Skurdaus medžio viltį,
pataisysiu
neblogai!