Nemyluota

Gal vaiku nebuvau,-
Rodos nemyluota.
Kai vėjas glosto:
Verkiu - gedulo rūbą
Primena.
Spinduliai?
Ach tie spinduliai-
Jie nori pasiglemžti
Tavo švelnumą...
Supuoja tik laikas,-
Ir vis klausia: ar gana?
Neteko girdėti?
Tai vis,- kad nemylavo...
Laũmele

2010-06-27 00:05:32

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-06-27 12:38:55

Mylavimas nebūtinai fizinis prisilietimas, jau vien Tavo eilės pasako, kad esi myluojama Dievo... ko gi daugiau reikia?

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-27 00:18:58

Jautrios ir gilios mintys.Supuoja tik laikas...Tuo pasakyta viskas.

Vartotojas (-a): Himmel

Sukurta: 2010-06-27 00:13:39

" Supuoja tik laikas, - ir vis klausia: ar gana " . Kaip jautriai sudėtos mintys.

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-06-27 00:09:30

Man vien eilėraščio pavadinimas "Nemyluota" tiesiai per širdį skrodžia.