Santrauka:
Apie bijūnus, bet jau iš kitokio gėlių ciklo...
Kai tavo žodžiais tą pavasarį buvau užlieta,
Bandau vis prisimint, tačiau kažkur mintis užkliūna,
Nes jau nepamenu, ar tai man buvo netikėta -
Ne aš, bet tu raudai, tarsi darželyje bijūnas.
Kodėl bijūnų lapai jau rugpjūtį rausvai rėdos,
Man šitą paslaptį seniai bijūnai pakuždėjo:
Jog jie nurausta rudeniop, tarsi dėl savo gėdos
Todėl, kad mums tiktai birželio pusę težydėjo.
Kasmet man po langais čia be tavęs žydi bijūnai.
Jei vėlei tu mane, dabar jau rudenį, priglaustum -
(O keista, jog po šitiek metų vėl jausmai užgriūna).
Neabejoju, jog dabar ne vien tik tu nuraustum.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-26 20:11:31
...neįprastai, lyriškai, jausmingai...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-06-26 17:11:42
nuostabus kūrinys...
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-26 16:07:05
Nuraudau ir aš :")
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-26 15:17:29
Labai sklandus eiliavimas, žodžiai, rodos, taip ir liejasi...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-26 14:41:51
(O keista, jog po šitiek metų vėl jausmai užgriūna).
...ilgesingas ir jaudinantis...pakeri pilnatvės spindesiu...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-06-26 14:23:21
Atskleidėt šydus...