Santrauka:
Regint kažką neapsakomą žodžiais.
Žingsnis į priekį
o tuomet vienas atgal, trys mylios tolyn
o tuomet į begalybę
! ! !
Krenta sniegas
šoka ant snaigių
lakštingalos giesmė
krenta spinduliai
laužydami kančią
išsukdami jai kojas
visas...
Žingsnis į viršų-
o tuomet tu jau ore, žingsnis žemyn, žiūrėk, jau po žeme
laumės žarsto vakarą
nakties kerais
kopia į viršų
kviečiami angelų
gyvūnai žemiškieji į
viršų
ir visi apjuosę Žemę
plačią
lipdo žvilgsniais ir
balsu sau kelią
į neaprėmiamą
absoliutybę...
Sudie
mes dar sugrįšim
nešini laime ir
gerumu
laisdydami žemę
gailią ir ištroškusią
ramybės, taikos
ir žingsnių angelų
išnykusių...
Žingsnis į kairę o tada
atgal, sekantis į
dešinę ir zigzagu
žiūrėk! Sudėliojai
širdį, taką į angelų
pasaulį
harmoniją-skambią,
tikslingą, šventą !
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-26 16:17:05
Pas Tamstą yra užgimęs nuostabus ir kitoniškas suvokimas,saugokit.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-25 23:03:06
Perskaičiau ir keistai pasijutau.Mintys geros , bet nepajutau tos harmonijos ir dar simetriškos, užkliuvo tos visos kojos.Sėkmės.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-06-25 00:33:29
Ačiū už patarimus. Tiesiog parinkau " visas " turėdamas omenyje , kad kančia daug tų kojų turį, o tie gėrio spinduliai, nepalieka jai nei vienos. :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-06-25 00:30:30
Mintis ir jos traktuotė - gan graži, įdomi. Gan imponuojantys įvaizdžiai...
Norėtųsi kiek "pašvarinti" pačią dėlionę. Pvz:išsukdami jai kojas
visas... keistokai skamba tas "visas".