Gyvename pasaulyje, kuriame viską riboja ir matuoja skaičiai. Viena Žemė, penki kontinentai, aštuonios planetos... Atmosferos sluoksniai, jūrų gylis, kalnų aukštis. Išmatuojami ir miškai, ir keliai, ir vėjas. Visa, ką matome, ką girdime ir ką jaučiame, užrašoma simboliais, vėliau perskaitoma, ištrinama, koreguojama. Žmonės? Jie taip pat skaičiuojami. Pasaulio laikrodis nenustoja tiksėjęs - tik tak, tik tak... Gimsta miršta, gimė mirė, gims ir mirs... Moterys matuoja savo kūnų apimtis, vyrai - svarmenų dydį. Vaikai skaičiuoja centus, seneliai - vakarus, ligoniai - lašus. Skaičiuojame viską, ką darome, ką turime. Skaičiais liejame jausmus, numeruojame namus, batus, kūdikius, pasaulį suvokiame per statistikos prizmę. Kiekviena atėjusi ir praėjusi akimirka turi savo skaitinį pavadinimą - devynios valandos šešios minutės trys sekundės. Visi be išimties esame paženklinti datomis, numeriais, skaičiais, kurie išlieka, net kai mūsų nebėra. Skaičių pasaulis amžinas, tikras, begalinis. Net pasibaigus viskam, jie tebeskaičiuoja.