Manęs nėra, gal niekada nebuvo
Bejausmėj žemiškoj erdvėj,
Vaizduotėj sau iliuziją sukūrėt -
kokia prasmė?
Pavargstate, tuščiai ieškodami,
Sau sakote - nėra, bet vėl ir vėl
Mylėti trokštate ir būti mylimi -
kodėl?
Nepagalvojat, kad laimėjo čia
Tie, kas manęs po saule nepažino,
Nedraskė jų širdžių aitri kančia -
išsiskyrimo...
Liepa
2010-06-24 16:47:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gilė
Sukurta: 2010-06-24 23:25:19
Be tų klausimų, man rodos, būtų geriau. Žodis gerai įvaldytas, kūrinys tiesiog liejasi, o tie klaustukai lyg kokie trukdžiai, stabdantys eilėraščio versmę...
O šiaip - beveik klasika. Paprastai, poetiškai apie meilę... Tik idėja neįprasta. Laimi nemylintys... Įdomu ką...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-24 22:07:51
Ačiū už gražius žodžius...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-06-24 21:24:14
Manęs nėra, gal niekada nebuvo
Bejausmėj žemiškoj erdvėj,
...skausmingai gražu...puikus darbas...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-24 17:07:15
na tokios mintys aplanko, kai jau atrodo viskas - meilė baigės- ir lengva galvoti, kad bejausmiams yra lengviau, bet ar lengviau reikia paklausti bejausmių ir užjausti, kad jiems neteko pajausti skrydžio ir kritimo, žiedų kvapo ir mylimo laukimo... nelengva jųjų dalia - belieka tik reali nūdiena be jokio šviesmečio ar užtemimo :(
Man kūrinys kažkuo primena Hamletą, gražiai sudėliota ir leista pasvarstyti...,priglausiu :)