Santrauka:
Mintyse dar vis jūra ir žuvėdros...
Nurimk, nurimk, žuvėdra, naktį trumpą,
Neklykauki, nešiurpinki širdies,
Kai netgi vėjas kopose suklumpa, -
Kas bepriglaus benamį, palytės?
Ryte skrajos toks piktas, nemyluotas,
Pušelę skriaus, viršūnę jos lankstys.
Ir šiauš bangas nevaldomas jo luotas,
Kol saulę danguje paslėps naktis.
Tada ir vėl keliaklupsčiaus po kopas
Kažko sau mielo, artimo ieškos,
Kol skarele pušelė apsigobus
Pakvies nusnūsti prie žalios šakos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-24 00:00:58
Labai išraiškingas, jautriai paliečia širdelę.Ačiū, perskaičiau su malonumu.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-23 18:21:06
Keletas alogizmų, Bet iš esmės gražu.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2010-06-23 18:15:07
Labai ačiū visiems.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-23 17:49:48
Gražiai parašytas :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-23 16:00:05
apie vėją..... ir taip nebanaliai , sakyčiau :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-06-23 15:19:58
Gražiai paslėpta mintis, patiko...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-23 14:09:08
poezija:-)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-23 13:10:07
Oi, kiek daug apie tą bastūną vėją prirašyta! Džiaugiuosi, kad dar suradote jam kitokį įvaizdį, privertusį pasigrožėti ir susimąstyti.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-06-23 12:28:09
Benamis vėjas, gražus įvaizdis, gerai parašyta.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-23 10:47:51
himnas benamiui...bet kartais būnam benamiai namuose...labai patiko