Girdžiu vaiduoklį-
šnibždant,
tyliu ir pavargusiu
balsu,
klūpant,
ir vis kartojant \" ...
Matau vaiduoklį,
žiūrintį į gelmę
apakintu laimės            žvilgsniu.
Simetriškai tviskanti
išpranašauta šviesa,
nukloja Saulės
nudegintą lauką,
keliauja basa
mergaitė liūdna
regime-
barsto ji vyšnių
žiedus.
Gravitacijos veikiami
žiedai krenta,
mergaitė jau
laiminga, kad žiedai
liepsnoja.

... Kyla Saulė
ne mano Žemė,
budindama gyvastį
ne mano karta,
leidžiasi Saulė
ne mano laikas
ne mano šis kelias ...\"

Renka vaiduoklis
liepsnojančius žiedus
kvatoja-
tobulas pasaulis,
sušuk - išgirsi,
pažvelk - pamatysi
save kažkokioj
vieškelio pelkėj,
pažvelk - keliauji
į tobulumą
tobulas pasaulis,
tobulos taisyklės,
mes - tobulos lėlės.
Įtaiga. Tobula.