Tiesiog širdin...

Santrauka:
Mano santykis su Dievu ir žmogumi...
Sustingau
medžių sakuose,
Ištirpau miško
gelmėse...

Širdis lyg
laikrodis
vis dar tiksi.
Neišsiskyręs -
nesutiksi.

Ji ilgai
sopulingai maus.
Kiek laiko ieškojau
to vienintelio
Žmogaus?

Sielą dovanočiau
tik tau,
kol prieš akis
tave matau.

Bet kūnui
gręsia bankrotas,
O net blaiviam -
aptemsta protas...

Virš balzgano
miesto
pro rūką tirštą
jaučiu Tavo,
žemyn nukreiptą
biblijinį pirštą.

Tiesiog širdin...
nektariukė

2010-06-22 21:50:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-23 00:50:56

Gal tu ir teisus. Bet man eilėraščio struktūra patiko, nedažnai čia tokia būna.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-23 00:16:03

šiek tiek trūkinėja jungtys tarp strofų, o ir pačios strofos silpnokos, ypač pirma. o ir šiaip pradžioje minimas miškas, pabaigoje miestas pjaunasi tarpusavyje. apskritai nuvalkiota (?) meilės tema pakelia kartelę dvigubai aukščiau. šis tekstas, sakyčiau, neištempia. vis dėlto perspaktyva matau šviesią.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-06-22 22:59:04

pirmus du segmentus kaip savarankišką kūrinį dėčiau. palieka erdvės apmąstymams ir sužadina :)
bet ir visuma nenuvilia.
pritarčiau spikai dėl bankroto, nors retsykiais galima ir taip paišdykauti...
gražiai pabaiga išspręsta :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-22 22:36:38

Įdomus.Kiek užkliuvo tas bankrotas.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-06-22 22:09:02

Pirmas posmas labai gražus. :)