Santrauka:
Dienoraštinis,bet...
Pasakyk man lietum aprasojančio lango,
Takeliu, kur šunelį kas rytą vedei,
Gal šnarėjimu beržo, gal upės pakrante –
Pasakyk, ką prieš mirtį, brangusis, jautei...
Gal šaukei mano vardą – jis raktas į būvį,
Gal giedojai maldos neišgavęs garsų:
Visos mintys užgeso nuo skausmo supuvę,
Tik išblyškusi žvakė aukojas už du.
Padainuok netikėtai palietęs lyg gūsis,
Ką jautei begalybėj prieš dievo vyzdžius?
Kai nurimsi palaimintoj žemėj, brangusis,
Aš apglėbsiu rauda paskutinius žodžius
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-23 15:20:17
Aš ir mielai nukelčiau kepurę, jei tokią turėčiau. Žavu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-22 00:51:11
Skaudus. Ir stipriai persiduodantis skaitančiajam. Nukeliu kepurę Jūsų kūrybai.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-21 22:33:18
VYnas čia taip gerai parašė, kad belieka ją išgirsti ir pasitraukti nuošalėn. Na, gal vieną tik žodį parašysiu. STiprybės JUms, Ema.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-06-21 22:06:41
Tylus pokalbis, kurį nugirdus norisi netrukdyti, pasitraukti nuošalėn...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-21 21:41:53
Labai... Jautrus, žaizdotas ir negyjantis...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-21 14:59:36
och...kad niekas niekad nieko nepasako...patiko ir be pataisymų :)