akmenys atmuša riksmą it teniso kamuolį
jis šokinėja smiltainio paviršium per šimtą teatro pakopų
lig  scenos kur vyras su kauke aukoja avytę
jos vilna šviesesnė už garbanas to kurio rankose peilis
jos oda baltesnė už to kurio pirštuose plunksna
užrašo testamentą miestui - pasauliui ant odos avytės
-  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -  -
vyras nusiima kaukę ir įkvepia riksmą