Tai juk mano vienintelis kelias,
tai juk duota man dovana
ir dedu aš jausmus į kraitelę…
Nors ji didelė, bet jau pilna.
Joje telpa ir džiaugsmas, ir ašaros,
ir kartus meilės vaisiaus medus.
Joje telpa ir karštosios vasaros,
ir žiema, išauginus speigus.
Joje viskas. Tai mano gyvenimas.
Joje metai vis gena metus.
Joje mintys, sukėlusios nerimą,
kad ruduo nubarstys greit lapus…
spika
2010-06-20 00:05:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-06-21 07:32:37
Lengvas, švelnus kūrinys. Patiko.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-06-20 14:25:32
Svarbiausia jaustis ramiai. O jūs rami... puiku.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-20 14:20:43
gražus kelias, kraitelė pilna :)...gal ir reikėtų tuo džiaugtis...lengvai susiskaitė ir apėmė ramumas, kiekvienas savais keliais ir džiaugiasi ir verkia: patiko paprastumu
Anonimas
Sukurta: 2010-06-20 12:14:27
Perkeliu į Lyriką.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-20 09:13:23
Svaigus lengvumas, nors kraitelė prikrauta su kaupu. Gražūs jausmai, taurios mintys, belieka tik pasigėrėti.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-20 00:29:57
Kraitelė - liuks... Tik neramu, ar tvirta, juk labai kupina... ;)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-20 00:19:00
Be ypatingų ekstazių ir kažkokių įmantrių įvaizdžių, bet labai širdingai. Pirmo posmelio antroje eilutėje ritmas vos stringa, tačiau tai nesutrukdys papildyti mano kolekciją :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-06-20 00:15:31
Artimas pamąstymas...