Gyvenimo gastrolės. Įlipus į ne tą autobusą (IX)

Abu mynėme bundančio Vilniaus gatvėmis. Žvelgiau į giedrą Roberto veidą ir šilto gerumo banga užliejo mane.  Šaligatviai buvo nevalyti, krykštavome kaip vaikai, brisdami per pusnis. Nors vis  dar šlubčiojau, tačiau sumuštą  kelį jau nebe taip skaudėjo. Mano pusbroliukai dar miegojo ir tik smarkus beldimas į langą juos prikėlė. Gerokai pasikuitę jie rado mano raktus. Robertas palydėjo mane atgal. O koks svaigus buvo jo bučinys bendrabučio laiptinėje tą ankstyvą rytmetį. Kokia gardi tada buvo kava mano bendrabučio kambariuke...Vėliau Robertas kažkodėl nebepaskambino. Man liko tik ta stebuklinga naktis ir apšarmojęs rytmetis...“

Padėjusi daugtaškį, Dovilė palaimingai pasirąžė. Eilinė istorija žurnalui „Mano gyvenimas“ baigta. Buvo sunku patikėti, bet tas žurnalas šiais krizės laikais gyvavo ir netgi mokėjo šiokį tokį honorarą.  Dovilė įsivaizdavo, kad jį skaito namų šeimininkės, „Maximos“ kasininkės,  vienišos pensininkės, kurioms kuo graudesnė ir banalesnė istorija - tuo geriau. Daug nebemąstydama, ji atsidarė savo elektroninį paštą, parašė trumpą laiškelį redaktorei, kurią mintyse vadindavo Ponia, „prikabino“ ką tik baigtą istoriją ir viską išsiuntė. Atsakymo nereikėjo ilgai laukti. Pati Ponia paskambino. Mandagiai padėkojusi, ji prabilo kitaip:
– Žinai, Dovile, man atrodo, kad mūsų skaitytojas keičiasi, ir jam reikia kažko daug tikroviškesnio. Siūlyčiau dar taisyti tą istoriją. Apie kokius ten ženklus rašei iš pradžių? Kur jie vėliau dingo? Kam įterpei tą sapną, kad būtų didesnė apimtis? O ir logikos man  lyg ir trūksta. Ne, Dovile, reikia tau tą gabalą taisyti. Prašau atsiųsti man dar šį vakarą, ar supratai mane?
– Supratau, - Dovilė vos nepasakė „Ponia“, - pasistengsiu.
–  Juk mes, Dovile, tau, atrodo, neblogai mokame, taigi pasistenk, brangute. Turime gerbti ir patraukti, išlaikyti savo skaitytoją. Ikiukas, širdele, ir laukiu kuo greičiau sutvarkytos istorijos.
„Atsibodai man su savo pamokslais. Tikrovės užsinorėjai, blemba?“ – niršo Dovilė. Lovelėje pravirko Nojus. Dovilė pakeitė jam sauskelnes, pamaitino, norėjo paguldyti, bet vaikas nerimavo, raitėsi, seilėjosi, kaišiojo pirštukus į burną – matyt, ieškojo savo pirmųjų dantukų. Dovilė jį nešiojo po kambarį ant rankų ir mąstė. Štai ji, ta tikrovė – Nojus ir bendrabučio kambariukas, gerai, kad dar nors tokį turi. Na, buvo ta smagi žiemos naktis, po kurių draugavo su visais trim – su Pauliumi, Robertu ir Remigijumi. (Savo istorijoje ji net vardų nepakeitė.) Ar ji mylėjo bent vieną iš jų? Kai pasijuto besilaukianti, Remigijus jau buvo ją metęs ir susituokęs su Vaida, Robertas stažavosi užsienyje, o Paulius...Tas mandaguolis jautruolis tiesiai išdrožė ką mano apie tokias kaimo kekšeles kaip ji. Dovilė prisimena, kaip norėjo darytis abortą, tačiau jau buvo per vėlu. Tėvams ji nieko nesakė, tiesiog nebesirodė namie ir tiek. Ką ji ten rastų? Suknistus, degtine pradvisusius namus? Iš jų Dovilė kuo greičiau spruko į savo svajonių svajonę - į Universitetą. Ar Ponia suprastų, kad ji jau nuo devintos klasės ėmė taupyti studijoms, dirbdama pas  ūkininkus - melždavo karves, ravėdavo morkas, o naktimis  darydavo namų darbus. Pinigus nuo tėvų slėpdavo kur tik išmanė – dėžutėje nuo konservų seno ąžuolo drevėje, po savo lovos čiužiniu, gėlės vazone...Ne kartą teko dėl to ir girto tėvo kumščių paragauti ir laukais lėkti. Laimė, kad mokslai sekėsi gerai,  bent  mokykloje ji buvo visų mylima, ir mokytojai dažnai stebėdavosi, iš kur tokioje šeimoje tas gabus vaikas? Dovilei tada atrodė, kad ji turi stiprią valią, kurios dėka viską įveiks. Tačiau, atvažiavus į miestą, ją prislėgė vienatvė ir keista vidinė tuštuma. Lyg ir turėtų džiaugtis – svajonė pasiekta, ji sėkmingai įstojo, gavo netgi valstybės finansuojamą vietą, bet  džiaugsmo kažkodėl nebuvo.
Pagaliau Nojus nurimo ir Dovilė paguldė jį į lovelę. Įsijungė senutėlį kompiuterį, atsidarė istoriją ir ėmė vėl skaityti viską iš pradžių. Į duris kažkas smarkiai pabeldė. „Valkiojasi čia visokie. Dar vaiką man prikels,“ –  pyktelėjo Dovilė ir tyliai nuėjo įleisti atėjūno.
klajūnė

2010-06-16 22:31:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-06-19 22:43:13

pagaliau šis tas šis tas
nors iš Klajūnės tikėjausi šmaikštaus teksto

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-06-19 17:35:22

Va čia tai bent... Tiesiog puikiai, nes sprendimas - sukti tokia linkme - tiesiog šaunus.

Vartotojas (-a): topole

Sukurta: 2010-06-18 16:46:46

AČIŪ, KLAJŪNEI, ISTORIJA ĮGAVO PRASMĘ :)

Anonimas

Sukurta: 2010-06-17 17:46:02

Bravo, klajūne. JŪs žaidimui padovanojote gelbėjimosi ratą. Dabar viskas priklauso tik nuo to kaip kiti Autoriai sugebės tuo ratu pasinaudoti.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-06-17 12:11:39

Ui, kaip gerai. Stebinat skaitytojus, o tai labai labai gerai. Istorija pasukta, pagaliau kažkas įvyko ir visa istorija galbūt nebebus apie nieką.
Nors ši dalis nėra tobula, daug kur reikia pataisymų: skyrybos, stiliaus. Na, čia tvarkysim žaidimui jau pasibaigus.

Anonimas

Sukurta: 2010-06-17 11:14:26

man irgi ši dalis labai patiko :) labai netikėta ir labai įdomu :)

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-17 00:50:37

Kaip puikiai sugalvota, viskas dabar kitaip atrodo, labai netikėtai ir šiuolaikiškai.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-16 23:39:53

Liuks, tai geriausiai ką skaičiau šiame žaidime. Gerai išrutuliojot - protingai, gudriai, vaizdingai ir visaip kitaip teigiamai :) Dabar sekančiam autoriui nereikės daug taikytis, galės laisvai improvizuoti ir pritempti visą istoriją prie pabaigos. Tikrai patiko, šaunuolė.

Vartotojas (-a): lietum

Sukurta: 2010-06-16 23:35:26

Vertas plojimų toks posūkis. Super!

Anonimas

Sukurta: 2010-06-16 23:33:30

Puikus tekstas. Laukiu tęsinio.

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-06-16 23:08:14

o, kaip išradingai išsukta iš visos tos istorijos "apie nieką"! šauniai išsukta, nieko neprikiši

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-06-16 22:41:54

va čia - tai man patiko...viskas viskas...ir rašymo maniera, ir įvykių išrutuliojimas ir galimybė fantazijai sekančiose dalyse :)...šaunuolė klajūnė: sužavėta išradingu kūrybiškumu