Ko nesakei, kad būsi tarsi šašas,
Kurį nukasius, net daina kraujuos?
Buvai toks didelis, likai per mažas
Šešėlis laimės lašo sopuliuos.
Turėjau viltį, paukštę auksaplunksnę,
Kuriai su rieduliu sparnan kirtai,
Kai ji ilsėjosi jausmų paunksmėj,
Akmuo nukrito žodžiais nelauktai.
Gerai dar, marmuras tik sparną kliudė,
Galėjai juk užmėtyti taikliau...
Tik debesys nuplauks lietum nuliūdę,
Su jais neskrisiu, vėl erdvės bijau.
Dabar tik pažeme, tik pakraštėliais
Pėdas sparnu sulaužytu žarstau,
Kad neįskaudintum manęs ir vėlei,
Galėčiau, pragaru pavirsčiau tau!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2010-06-17 00:46:16
Spika, "Kad neįskaudintum manęs ir vėlei, Galėčiau, pragaru pavirsčiau tau!" - tai tik savisauga, o ne grasinimas. Didelis skirtumas.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-17 00:11:37
Apima niūrios mintys skaitant šį eilėraštį, kažkoks grėsmingas, kaltinantis. Pragarą sukurti visai
nesunku , bet kaip po to jaustis pačiai?
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-16 23:08:13
a....o tas,,"Šešėlis laimės lašo sopuliuos"...tikrai originalus :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-16 23:06:02
na ir atspalvių įvairovė tų ,,meilių"...:)...įdomu sužinot, kaip kiti jaučia
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-16 21:57:40
Sada, bet juk tai grąsinimas :) Geriau skrisk ne pakraštėliais, o priešinga kryptimi. Iš praktikos žinau, kad padeda ;)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-06-16 21:28:25
"Šešėlis laimės lašo sopuliuos".Neįtikėtinai...
Na,neturiu žodžių,kaip patiko mintis,viskas.