Nakties pakeleivis
Einu
Tuščia gatve
Tylu...
Girdžiu žingsnius
Sustoju...
Manęs juk nieks
Nesiveja.
Kodėl...
Kodėl skubu
Tuk tuk...
Kas tai?
Kas mina
Skaudžiai ant kulnų
Smalsu...
Bet atsigręžt
Baugu...
Prisiveja...
Ir deda ranką
Ant pečių...
Drebu,
Bet atsigręžt
Baugu,
Susigūžiu...
Einu tolyn-
Jis gniaužo
Man pečius...
Širdies gelmėj-
Audra,
Lyg sproginėtų
Karšti akmenys
Einu...
Veduosi savo
Nerimą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-06-15 22:32:01
Nerimo jausmas skaitant išties persiduoda. Daug nutylėjimų, pauzių, daugtaškių - ne visada būtinų. Galima būtų pašlifuoti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-15 20:14:12
Įdomus darbas. Tos išbarstytos eilutės iš tiesų turi prasmę pagal eiliaus mintį.
Vartotojas (-a): kaktusiukas
Sukurta: 2010-06-15 15:13:36
Ačiū labai labai Besparniui angelui.Noriu pataisyt,tik kaip....Redaguoti čia jau nėr galimybės,o va savo rankraštyje būtinai pasitaisysiu.Ačiū Jums.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-06-15 13:22:55
žinau šitą jausmą. kai baisu, rodos, paties savęs.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-15 12:44:49
Du kartus "Baugu" man nelabai patiko...
tačiau pasivaikščiojimas su nerimu taip išbarstytomis eilutėmis visai įdomus...
Tačiau "Ir deda ranką Ant pečių..." suprantu, kad ranka didelė ir gali ant abiejų pečių būti viena ranka vienu metu... Bet nerimui uždėjus ranką ant peties - irgi pakankamai drebu... :)
Ir "veduosi" žodelis kažkaip... ( "Vedina nerimo..." jau tiksliau, nes baimingas ėjimas atsirado tik dėl nerimo... tai nerimas - ir veda...) na bent man taip atrodo...