Atokvėpis

Debesys,
Lyg baltos
Burės tolumoj.
Taip tyliai plaukia,
Saulės spindulių šviesoj.
Akim stebiu,
Lyg piemenaitė,
Gananti avis.
Skaičiuoju:
Vienas, du ir trys...
Klausau,
Prigludusi prie žemės –
Kalasi jauna žolė.
Kažkur pakvimpa šienas
Ir sena, nupjauta dilgėlė.
Palinksta tyliai smilga -
Stryk žiogelis greit nuo jos.
Šalia kamanė zvimbia,
Vėjyje varpelis sulinguos.
Drugelis suplasnoja
Švelniai, švelniai.
Ir tolyn, tolyn...
O aš stebiu vėl debesis,
Kurie, lyg baltos burės,
Plukdomi gilyn...
Santaja

2010-06-14 20:19:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2010-06-15 00:34:29

Akimirka su gamta - o man kelios akimirkos, kurių metu stebėjausi jos pajautimu... patiko.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2010-06-14 23:50:24

Paprastai ir vaizdžiai perteikti gamtos peizažai, tas nepastebimas gyvenimas šalia mūsų.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-06-14 23:27:40

Kam atokvėpis,o gyvenimas taip ir verda...aplinkui... :)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-06-14 21:06:14

Paganius debesėlius ir žemėj daug grožio randama... :)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-06-14 20:32:15

švelnios eilės, kaip ir pati autorė :)
tuo ir žaviuosi, kai žodžiais piešiamas paveikslas panardina į save, įsupa ir pakeri jausmu.
tik...tik... atokvėpis, o tiek daug įkvėpta...

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-06-14 20:27:45

Koks geras, mielas vasaros paveikslas.