absoliuti vienatvė
absoliuti ramybė
tirpstantis horizontas
tik gulbės plaukioja rūke
ne ryšio zona
padovanok man ilgesį skaudžios vienatvės
kai aštrūs kontūrai subado žvilgsnį
ir drasko klausą spengianti tyla
o aš dabar
lyg gulbė vieniša
tirpstu kartu su horizontu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-06-15 22:38:41
Iš pradžių sutapatinau ramybę ir vienatvę. o tai, pasirodo, labai ne tas pats.
Geidžiu ramybės...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-14 20:02:20
absoliutus - tik Dievas:-))
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-14 14:30:53
jau padovanojo gulbės ilgesį...eilės išduoda
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 14:13:24
Skaitau ir atrodo kažkur nutolstu. Stiprus tas įspūdis, nors žodžių eilėse ir nedaug. Reiškia, jog jie labai tinkamai parinkti, nuotaiką atspindintys.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-06-14 13:36:05
Ilgesiu persmelkta ramybė.