Aš esu niekas, kuris egzistuoja laike.
Beribė erdvė ir maža tuštuma.
Esu tai, ko įveikti nemoki ir negali,
Tai, kas tave gąsdina ir neleidžia gyventi.
Esu niekas, kuris trukdo įkvėpti,
Kuris šaldo ir šildo, kai tau trūksta manęs.
Žinai, jei kada nors gaučiau kiek gauni tu,
Aš nebebūčiau tai, kuo kadais atėjau.
Aš niekas. Ir nemoku rašyti. Skaityti.
Tai tik tu manipuliuoji manim atsipūtęs,
Tiki, kad šie žodžiai padės tau. Bet niekas
Niekada negelbsti visų. Aš tik niekas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-06-14 11:30:46
Ne(niekas) :")
Anonimas
Sukurta: 2010-06-14 10:10:08
Autorė teisi. Niekas.
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2010-06-14 09:38:08
Ačiū visiems už komentarus;>
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-14 08:42:27
gal ir neblogai kartais pasijusti nieku...ištirpti...bet, kam trukdyti įkvėpti?... dabar po lietaus toks gaivus vasariškas , kvepiantis oras :)...kviepuokit abu :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-14 00:54:16
Taip, iš tiesų eilės yra labai pesimistinės. Bet juk nebūtina visą laiką juoktis, galima ir liūdėti, galima nusivilti ir pan. Mintis visai nebloga, man tas /niekas/ gal ir nelabai kliūna, tai autorės išmonė, juk nebūtina į viską žiūrėti pernelyg realistiškai. Bet tokie žodžiai poezijoje, kaip /atsipūtęs/ eilių daro kažkokį kičinį, kažkokį atsipūtusį :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-14 00:48:40
spika teisi:-) tokius tekstus reikėtų dėti arba į moksleivių kūrybą, arba į dienoraštį, o tai kitą kartą galiu taip sudirbti, kad maža nepasirodys:-))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-14 00:42:24
Nesąmonė.Niekas – negali šildyti, šaldyti, trukdyti įkvėpti.Niekas yra niekas. Kad ir sekundę egzistuoji, tu jau esi, jau palieki savo pėdsaką, kurį ilgai matys tave mylintys. Aišku, palyginus su beribe erdve – tu maža, bet ne tuštuma.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-14 00:35:50
Tai gi toks liūdnumas, kad kiaurai smelkiasi... _Saulute_, pašviečiam, ką?