viena gatvelė, užremta pirtis
piliakalnio kupra pabirus... juos vakar,
kaip tėvo žemę apėjau, o šiandien surandu
pagal kelių rodyklę
seniai abu nurimę: aš ir kaimas
menu kadaise trūkdavo nakties
vienai sveikai mergelei sukalbėti,
dabar štai čiupinėju paryčiais
landas, kurias rėmuo išgriaužia
buvo metai
dykai sidabrinius piliakalnis dalino,
dykai kertes prišniaukšdavo kerais, todėl
dabar vos apglėbia pilvus taupyklės
o mėlynosiai žino, kada parduos už kamštelius
likimą
kaipgi pamiršiu
čia lygumos sudygsta iš giliukų,
atsišaukia vardu kadais užminta bitė...
------------------------- - o gimtine,
kai išsivaikščios po tolumas keliai,
namo pareinantį mane pažinsi?
- ar darganos gatves užtvindys,
ar apsilenkiant liūtys kibirkščiuos,
iš svetimų tave atskirsiu, nes...
tu žieduotas, kaip paukštis sugrįžti
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-08-01 00:10:03
nuostabiai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-13 22:52:30
Labai liūdna sugrįžti į gimtas apleistas vietas.Laikas nutrina viską, tik ne brangius prisiminimus.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-13 19:17:07
Kol ,,atsišaukia vardu kadais užminta bitė", tol čiupinėsime ,,landas, kurias rėmuo išgraužia". Perskaičius eilėraštį, iki skausmo aišku, kodėl kalbant apie gimtinę, skamba minorinė gaida.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-06-13 18:16:43
Taip, kol gyvi, mes visi su gimtine sužieduoti...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-13 16:47:26
Mielas ir jaukus kūrinys, kaip sena vaikystę menanti pirkia...
Puikūs vaizdiniai: net ir apie mėlynanosius...
O ypatingai nuo "kaipgi pamiršiu..." užkaitina...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-13 16:46:15
taikliai- visi mes esame sužieduoti su gimtąja vieta :)