Santrauka:
Žemaitėška. Vakams.
Gaidelis jau senuoka nugėiduojė
Saulelė vieji skobėn kelt iš kėita mėiga.
Jog kas lėnktyniu es so debeseles,
Kas pakuovuos už šėlta, švėisė dėina?
Jau parkė poike saulė klevus paauksava
Priš veidruodi opelė anėi straine staipies.
Al tas begiedis veidruodi sopūtės
Šakuos auksėnies šuokt isėtaisė.
Pėivelie smėlgas sošokavės,
Ramybie liautėis nagalieje.
Tas basarmatis mergiems na tik plaukus,
Bet ėr padelkas kleidiems išveliejė.
Paerzėna mergas, padūka
Ėr i aukštybės sau nurūka.
Padongie poike isėtaisės
Debeselius ganytė taisuos.
Paganės debesis padongie
Ons viel ont žemės nosėrongė…
Tep ons veliejuos vėsa dėina,
Kol naktės nugėnė i mėiga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2010-07-07 09:07:34
No dėdėle poke. Monėi patėka. Diekou
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-06-14 13:21:17
Yra taksai pojūtis, kad eilėraštis rašytas par kelis kartus ir, kad skirtingas nuotaikas buva.