Santrauka:
,,,,,,,,,,,,,,,,
Sprogo šelmis pavasaris,užtaisytas emocijom grožio,
Kai už kampo su dalgiu pavargusi snaudė dama :
Ak, nejau tik jinai išsapnavo, kad sutemos guodžias -
Nes į savo namus nesugrįš sutrumpėjus daina.
Ir daug sykių rytais aš pabusiu nuo nerimo ritmo
Tų nematomų žingsnių, kurių kažkodėl pritrūkai...
Bus visi kaltininkais, kurie be kaltės pasiliko,
O kalčiausio nebus, nes verdiktas beprasmis aukštai.
Šuo klajos ir ieškos tarp pažįstamų tavo šešėlio –
Jo nebus įdienojus pavasariui – tik šurmulys
Tavo upės nežinančios, kaip tu visiems nusidėjai,
Nesuvokęs, kad seka niūri ir bežodė mirtis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-06-10 22:46:10
Puikiai. Daug ir tvirtai pasakyta.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-10 00:40:00
Jausmai... Stebiuosi jų perteikimo galia... (ir egoistiškai galvoju: gal kada nors ir aš taip mokėsiu, išmoksiu, mokysiuos... )
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-10 00:36:41
Puikiai perteiktos emocijos, gilus ir vaizdingas.