įspūdingas. sukrečiančio tvirtumo. originalus. toks tikras.
bravo

Įdomus.

Gerai, tikrai gerai:) Man antroji strofa emociškai stipriausia. Skaitant net kvapą užgniaužė (tikriausiai dėl gyvenimiškų asociacijų). Tik va, aš dėl akiduobių prikibčiau. Suprantu, kad šiame eiliuje toks įvaizdis gražiai įsipaišo, tik problemėlė yra tame, kad meniniai įvaizdžiai susiję su akiduobėm dabartiniame poezijos kontekste tapo nebeorginalūs. Būtų smagu, jei rastum kokį kitokį įvaizdį. Nors suprantu, kad tai nėra lengva.
Bendrai, labai pajaustas ir tikras darbas. Tokio tikrumo linkiu ir toliau.

Nenusakoma...Labai vaizdingai tikra.

Keistas stilius, pamenu kažkada panašiai mėgdavau "nuvilti". Kai žmogus nori į tave su džiaugsmu žiūrėt, jį trumpam apgauni ir tik op - nespėjus net mirktelėt veidą aplanko nusivylimas ir liūdesys... Pirmas vaizdinys buvo įprastas (mano mylimas senelis su kirviu ir malkom, grįžtantis iš miškelio greta sodo), bet.. šokiravai.

kur ir ašaros temsta...
taip tobula...

"kvepiantį... kvapą"?

(dėlionė - atmintyje išlikęs vaikystės kaleidoskopo paveikslėlis, trūksta išbarstytų stiklelių, labai)

Priminė R. Granausko apysaką "Gyvenimas po klevu"... Tas paskutinis savo žmogaus išėjimas. Patiko gražiai aprengtas, sutaisytas. Toks gyvas kunkuliuojantis manyje.

Man patiko ir pradžia ir pabaigos epilogas,... skausmingi gyvenimo etapai labai poetiškai nušviesti.

pirma ir paskutinė strofa - ir ne "į temą" (nebent vienam autoriui jos kažką sako), ir klišių klišės. apie tėvą - tikra. tačiau "paskutiniais žingsniais išėjo" - ??? (eiti lygu žengti)... sutinku su titanu. galima plėtoti.

Pretenzija minčiai, bet be minties.