tai buvo medinė lentutė
per plaštaką pločio ir dukart tiek ilgio
su įpjovom virvei prakišti rištai prie trešnės storiausios šakos
kaimo gale ant tvenkinio krašto

tai buvo kaip skristi
atsispyrus kulnais tiesti kojas į priekį
lenkti ir tiesti per nubalnotus kelius gaudyti švilpiantį vėją
plaukais akimis visu kūnu

išmislas velnio bumbėdavo kaimo senieji
eitumėt morkų svogūnų lysvukę – balandom užžėlę
triušiams žolės vištoms lesalo bulvių kiaulikėms kapone pasmulkint
karvukei vandens į ganyklą et –

taip prabėgdavo valandos
dienos vasaros metai ir regis niekas nekito
tik storėjo trešnės šaka vienas po kito išėjo senieji  ir lentutė tarsi susitraukė
nuo plaštakos pločio lig sprindžio

tvenkinio vandenį dumblas sugėrė
jį kregždės lizdams išnešiojo tik vėjas
netgi per visišką štilį kai nei trešnės lapai anei švendro pūkas - - - -  -   -    -
vos tik kulnais atsispyrus