Suvargus, sunykus, visų apleista
tu stovi tarytum paminklas.
Ir tavo suplyšus svajonė keista,
lyg gėrio ir blogio tiltas.

Ką valgei šiandieną, ką iškentei jau
ir ko tu norėtum prašyt ?
Užgeso viltis ir gyvenimas tau,
nenoriu tau nieko sakyt.

Nenoriu net klaust ką lyg šiolei veikei
ir kaip gyvenai šiuos metus.
Laiminga buvai. Juk pati man sakei –
gyvenimas suka ratus.

Iššok iš to rato į kurį pakliuvai,
kuris taip įsuko tave.
Nedejuok, nesikeik ir neverki tiktai,
tokia buvo tavo valia.

Per savo tuštybę tu daug praradai,
bet dar nevėlu juk sustot !
Aš tiesiu tau ranką, supraski tiktai,
pati juk turi dar kovot.