Basomis ugnies ratu
Šią žinią perdavė
Man vėjas, kuomet
Ėjau ugnies ratu:
Atmink šią ypatingą
Dieną, garsus, kvapus:
Žolės šiugždėjimą,
Paukščio čiulbėjimą,
Upės gugėjimą,
Medžio kalbėjimą,
Akmens tylėjimą,
Delnų lytėjimą...
Žemės atodūsį -
Meilės šaukimą -
Priglausk širdy
Kaip priminimą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-06-09 08:01:27
Tad ir perkeliu į lyriką.
... kuomet
Ėjau ugnies ratu...
Net labai taikliai perteiktas savęs ir momento tikrumas... Ir tai išlieka.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-09 00:27:16
Čia tai jau tikrai ne haiku.
Vėjas man kužda
Einu ugnies ratu
Žemė alsuoja. Ar kaip nors panašiai...
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2010-06-08 22:33:31
Mano klaida, pražiopsojau, kad reikia haiku... :( Nepretenduoju į prizininkus :) Turiu Dumčiaus knygelę ir Dokšaitės kalendorių... ;)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-08 19:41:42
gal autorė tiesiog neatkreipė dėmesio, kad konkursas reikalauja tik haiku, susižavėjo tema ir štai turim trapų gražų basų kojyčių prisilietimą posmuose prie vasaros... gražu, Cherry.... Man šimtą kartų gražiau už japoniškus haikus šis jautrus ir lietuviškas gamtos pajautimas...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-06-08 16:13:01
..tai lyrika...jausmų...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-08 15:47:42
Tikrai ne haikas, nesunku paskaityti, kas yra haikas, o ne rašyti, kaip pakliuvo:)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-06-08 15:21:41
bet juk tai neatitinka haiku reikalavimų .jau aš gavau žinutę., kad tokios sudėties eilėraščiai priskiriami lyrikai
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-08 14:32:52
...........ėjimą kaip (pri) minimą :)
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-06-08 11:46:14
labai artimas :) - tikrai dažnas pojūtis, kad supranti akimirkos džiaugsmą ir tuo pačiu nerimą, kad ji tuoj tuoj išnyks...
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2010-06-08 11:36:44
Pasirodo, jau kartą skelbiau šį kūrinį. Galima ištrinti :) :)