Kiek aprėpia mano akys - vien dangaus žydrynė.
Po žydru dangaus skliautu aš turiu gimtinę,
Ten, kur kojos mano basos takelius pramynė,
Kiek aprėpia mano akys - vien dangaus žydrynė.
Žiogai pievoje smuikeliais groja sutartinę,
Žolėj spindi šaltos rasos, ant tvorų - puodynės.
Kiek aprėpia mano akys - vien dangaus žydrynė
Po žydru dangaus skliautu aš turiu gimtinę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-07 20:43:48
Skambus kūrinys, dainingas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-07 20:36:24
pakylėtas trioletas. tik "Žiogai pievoje su smuikais groja sutartinę,..." keisčiau į Žiogai pievoje smuikeliais groja sutartinę,..." gal taip skambiau?
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-07 19:50:48
nuostabūs žodžiai Gimtinei...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-06-07 18:39:12
pradžioje užkliuvo pasikartojimai, bet antąkart paskaičius suskambėjo lyg daina :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-06-07 11:36:32
Puikus trioletas su kaimo vaizdais.
''ant tvorų-puodynės''-prilipo išsireiškimas. Pasiimu-ačiū
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-06-07 11:34:48
labai vaiskus aprašymas :)...