Aplink brūzgynai,
Spygliai aštriausi, šakos lapoja...
(Greičiau į tikslą, greičiau į tikslą!)
Priekyje kalnas,
Toliau - tarpeklis.
Kažkas ten šnypščia, staugia, mauroja...
Prisijaukinti, apsikabinti,
Gėrį, švelnumą noris patirti...
(Greičiau į tikslą, greičiau į tikslą!)
Retkarčiais saulė
Skverbias pro rūką.
Kas sugalvojo šitokią mūką?
Štai jau, atrodo, nedaug beliko...
Jėgos išseko.
Tikslas - paliko...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-08-21 07:54:52
Ir mintis, ir natūralūs vaizdiniai, ir nuotaikų kaita - tokiame gyvame kalbėjime. Ypač patiko tas natūralumas.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-07-28 17:06:21
Mintis yra, bet
1) pavadinimas galėtų būti lakoniškesnis,
2)mūka - tarminis žodis [kančia], kuris šiame tekste nekontekstuoja,
3) sėkmės, rašykite :)
Vartotojas (-a): Neko_me
Sukurta: 2010-06-07 23:05:49
viskas kaip ant lėkštutės
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-07 20:21:22
Ir kas gi tame tarpeklyje per siaubūnai? Judrus eilėraštis... dinamika vaizduose.
O "Prisijaukinti, apsikalbinti,...." gal apsikabinti?
Vartotojas (-a): Gintas Milkus
Sukurta: 2010-06-07 18:01:09
Nebloga eilėdara, net archaizmas "mūka" įdomiai, netikėtai užbaigia strofą. Galima įžvelgti net politinę, Strazdelio gadyne aidinčią potekstę. Nieko keisto,- sunkmetis...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-06-07 11:22:11
pabaiga liūdnoka...
Būna gi taip-sieki sieki tikslo ir...jėgos išsenka.
Gyvenimiškas