Renku lyg trupinius,pabirusius karolius,
renku ir saugau aš tavam delne,
kad man pačiai vėl vieškely nupuolus,
nesumaišyčiau su balta diena.



Kad traškantys,spalvoti tie grūdeliai,
kuriems taip reikia tavo šilumos,
pašauktų mus ir vėl į margą kelią
ir nenutrauktų tos skambios dainos…


Renku margus,pabirusius karolius-
tai mano džiaugsmas,ašaros,lietus,
tai mano vasara rasos lašeliuos,
nukritę lapai ir rudens dangus.