ant kilimo betoninio
ištįsusios
sušalusios
nebylios
nes negyvos
kartoninės būtybės

paniekino stiklinį dangų
išdulkino
slapta paniekino
visa ta masė danguje tokia pat nebyli
ir purpurinės asmenybių poros
vaidinančios
atseit suprantančios
banalumu įprasminusios tai
ko niekad nesupras
bet apsimes
ir dėsis
laukiančios tos krintančios
vienintelės
norus nebūtus išpildančios
būtai
ir nebūtai
bet mintimis gyvus
nes asmenybė
juolab dvi
geba tai
ką sukuria kubu pakeltos asmenybės