Ir karštą ašarą nuplaus man šaltas liūdesio lietus,
kai žalią skėtį šiltas vėjas pasiglemš.
O mano rankoj vienišoj liks amžinai,
Jo kvapas, kurį ištirpdė pirmojo lietaus lašai.
Deja aš tik segtukas ant skalbiniu virvės,
Kariamas kasdien,
O tau visvien...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-05 21:59:47
Niu skalbiniui ne visvien: jis pakartas kariamo... ;)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-05 21:28:35
segtukas visvien, bus tu segtukų
Anonimas
Sukurta: 2010-06-05 19:40:41
Egoistas- tai žmogus, kuriam labiau rūpi jis, o ne aš.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-05 17:14:24
patvarkiau skyrybą (po amžinai nuėmiau kablelį, po deja kablelį padėjau). neįdomis, monotoniškas tekstas, monotoniją kuria vienodos kalbos konstrukcijos: karšta ašara, šaltas lietus, šiltas vėjas, pirmasis lietus... tas segtukas ne tik iškrenta iš konteksto, bet ir komiškai skamba (iš neigiamos pusės)... žodžiu, l.silpnai.