Gyvenimas – aitri druska –
Kasdien giliau į žaizdą – sielą įsiėda.
Tai degina ir maudžia lyg prieš lietų
Senieji paklydimai, nuopuoliai bei godos.
Ir pasmerktas jau amžiams rodais.
Bet pakeli išdžiūvusias akis į dangų
Ir lašo gailesčio meldi,
Ir atgailos kartoji žodį brangų,
Kol iš uolos gaivi srovė ištrykšta,
Kol sielos dykumoj oazę surandi.
Ir nežinai: džiaugiesi ar liūdi.
---------------------------------------------
O dienos bėga taip be paliovos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-06-05 16:15:26
Abejonių kelia paskutinė eilutė.Išvada gali būti ir "kietesnė", nes iki tol sudėtos metaforos pakankamai apibendrintos, bet svarios.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-05 13:27:33
Prieskonių krautuvė tame gyvenime yra:
cukraus ir pipirų sočiai - ne tik aitri druska...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-06-05 10:11:42
O tas gyvenimėlis... Jis ir žavus savo nuopoliais ir paklydimais. Svarbu, kad ,,sielos dykumoj oazę surandi." Tegul ir toliau iš Jūsų kūrybos trykšta ,,gaivi srovė." Perskaičiau ir susimąsčiau, o tai jau kūrinio privalumas.
Anonimas
Sukurta: 2010-06-05 09:05:06
tas nežinojimas džiaugiesi ar liūdi ir yra tikras gyvenimas... o eilėraštis labai patiko...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-05 01:52:11
Gražu, galėjot kelti į lyriką.