Sugrįžo vasara basa rasotom pievom,
Dalina šviesą dosniai ir liūtis gaivias.
Gamtoj nusistovėjusi gyvybė gieda,
Ir tiesia augalai padangėsna rankas.

Kartu ir žmonės atveria kelius į saulę,
Ugningus veidus puošia įdegis ryškus.
Nerūpestingos dienos tykiai plaukia,
Kai gulim kopose ir valgome ledus.

Slapčiausi norai, svajos sirpsta užsimerkus,
Kai pro akis praskrieja pulkas debesų.
Be galo lengvos mintys smelkiasi, ir verta
Harmonijoj pabūti savimi tikru.