Santrauka:
Atėjo pavasaris
Šviesos spygliai į žemę įsidūrę
Iškaitina purvynų sriubą tirštą,
Į juos subridę akmenys be šliurių,
Iš vandenio jau išlenda į viršų.
Nulūžęs rudas žolstiebės botagas,
Nustumtas vėjo vėl atgal sugrįžta,
Dar iš rudens suarto lauko vagos,
Pabirusiais pempynais saulėj krykščia.
Susikabino ir kažkur nuklydo
Laukų vidus nuo miško atsiskyręs,
Tik beržo stiebo pakabintos slidės
Laukų galuos per krūmus vangiai irias.
Įsisenėjęs tako pilko vingis,
Tarsi gyvatė kirsti pasiruošęs,
Pro arimus nutolsta paslaptingai
Ir sulenda į pievos rudą košę.
Dangus sidabrais žiburiuoja, maivos,
Suradę šlaką sėstantį į gylį.
Iš tolumos ateinantis keleivis
Tam peizaže baksnoja rudą šilą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-03 20:41:48
Norėjosi skaityti ir skaityti.... puikūs vaizdiniai ir tokie negirdėti - todėl žiauriai - faini...ypač - apie beržų slidinėjimą.... ir dar radau tokių dūšiai mielų išsakymų.... tai bent paspalvino vaizduotę....
Anonimas
Sukurta: 2010-06-03 16:15:30
Gyva kalba.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-06-03 14:36:50
..patiko...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-03 14:04:52
Neblogas darbas, vertas dėmesio, gili mintys, vaizdiniai atitinka regimojo lauko perteikimą-žodinėje raiškos kalboje, puiku.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-03 13:52:56
Labai gerai. Ką šiandien perskaičiau saite, tai yra vienas geriausių. ;)
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-06-03 13:14:10
kabina...gražu...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-03 11:41:51
patiko akmenys be šliurių ir keleivis, o košė - ne :)
Anonimas
Sukurta: 2010-06-03 11:33:12
Nuostabus atšilimas.
Žaviuosi.