Santrauka:
kai eisiu, atlapojęs karklą, su meškere žvejot dienų...
Atkusdamos
Isterišku šarkos tarškesiu -
Pažadindamos
Muzikaliais pavasario sapnais
Pilnais klevų sulos
Ir ąžuolų tylėjimo
Sustingusio akių žvairumo
Eilučių neskaitytų nuokanom pabirs
Žibuoklės...
Gal dangus
Atlėgęs nuo vasario šalčio
Baltais gandrais pasnigs
Senuos lizduos
Ir prakaitas išpils laukus
Lig kauksmo, lig nuodėmingų
Pagirių, kai eisiu atlapojęs
karklą, su meškere žvejot dienų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-03-25 13:51:53
pabirs žibuoklės... Klausiu savęs ir autoriaus: kaip pabirs? Ir matau, kad jos pabirs: atkusdamOs
Isterišku šarkos tarškesiu -
PažadindamOs
Muzikaliais pavasario sapnais
Pilnais klevų sulos
Ir ąžuolų tylėjimo
Sustingusio akių žvairumo
Eilučių neskaitytų nuokanom ... (o kas yra nuokanos?)
Aš taip matau. Kitaip man trūksta logikos.
Anonimas
Sukurta: 2006-03-25 13:43:25
Nei žvyno Tau, nei uodegos..:))
:
Sukurta: 2006-03-25 09:59:34
muzikaliai klevai sula
per ąžuolų tylėjimą
į gyvą sniegą lizduose
į atlapotą žodį:)