Susipyko Saulė...
Dabar jau nesvarbu su kuom.
Problema baltais ugnies liežuviais virto...
Įkaitęs karštas skliautas virpa
Ir malda žmogaus
Nepasiekia Lašo taip brangaus.
Degančiam glėby Dangus ištirpo...
Žemėje suklupo neviltis,
Tik sugrubęs delnas dar pridengti bando,
Daigą kąsnio duonio,
Palaistytą tikėjimu,
Ir darbo taip sunkaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-02 17:34:42
taip gamtiškai apie jausmą... įdomiai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-02 17:04:20
Jei jau pyktis, tai kokia ten gali būti malda... Žinoma, kiekvienas pyksta savaip, gal nenori to pykčio, bet tai jau jausminis dalykas ir kartais negali kitaip. Įdomus darbas, įdomus.
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-06-02 14:24:33
gražu
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-06-02 11:35:42
pabaiga sužavėjo
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-06-02 10:38:19
kuom taisoma kuo