Vienuma

opos ant veido, širdies ir rankų
skauda-  sumokėjau už  viltį
širdies muzikai skambant
glosčiau tavo plaukus
taku banguojančiu į saulėlydį
sutikau akis viliojančias

sūkury paskendo tavo balsas
atvėręs  sielos nuogumą
žiedlapiuose užsnūdo aistra
ir susigėdę nukrito lapai
vakarės  žaros  ramybėje
gieda nežinomi paukščiai
manoji vienuma ateina  naktį
kai ant ašaros sustingsta laikas....
Laima

2010-06-01 19:19:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-06-01 22:30:45

Kai aplinkui tiek daug gražių minčių, nebaisi ir vienuma.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-06-01 21:54:15

Yra kažakas , bet....pradėčiau ne nuo opos, vengčiau dažno kartojimo "širdis",
galima patvarkius ištraukti dar maksimaliau gilumą

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-06-01 20:09:47

Gražių dalykiukų radau. Kaip, antai /ant ašaros sustingsta laikas/, /nukrinta susigėdę lapai/. Geras darbelis, man tai patiko.