opos ant veido, širdies ir rankų
skauda- sumokėjau už viltį
širdies muzikai skambant
glosčiau tavo plaukus
taku banguojančiu į saulėlydį
sutikau akis viliojančias
sūkury paskendo tavo balsas
atvėręs sielos nuogumą
žiedlapiuose užsnūdo aistra
ir susigėdę nukrito lapai
vakarės žaros ramybėje
gieda nežinomi paukščiai
manoji vienuma ateina naktį
kai ant ašaros sustingsta laikas....
Laima
2010-06-01 19:19:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-06-01 22:30:45
Kai aplinkui tiek daug gražių minčių, nebaisi ir vienuma.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-06-01 21:54:15
Yra kažakas , bet....pradėčiau ne nuo opos, vengčiau dažno kartojimo "širdis",
galima patvarkius ištraukti dar maksimaliau gilumą
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-01 20:09:47
Gražių dalykiukų radau. Kaip, antai /ant ašaros sustingsta laikas/, /nukrinta susigėdę lapai/. Geras darbelis, man tai patiko.