Ilgi gegužio vakarai.
Juk pasėdėsim dar ilgai.
Pasikausyk gamtos dainos,
žiūrėk, dangus jau spinduliuos!

Ir tyliai kužda vėjas tau-
gamtos daina...Ar nesakiau,
kad šitaip skamba ir tyla,
mažutės žiežirbos šviesa,

širdies daina, lyg tie aidai...
Dangum gėrėkis. Lyg žiedai
vėl skleidžias mintys. Sugrįžai
vėl į tikrovę. Pajutai

tyla kaip braunas į tave,
paruošus klausymus. Deja ,
tu juos suprasti negali.
Įsiklausyk. Kodėl tyli,

kodėl man nieko nesakai?
Kalti gegužio vakarai,
Nuvedę taip toli nuo čia
į svaigias aukštumas slapčia?

Dangus jau temsta pamažu
ir žemė dengiasi sapnu...
Nutilo viskas. Tik daina
vėl suskamba žvaigždžių šviesa.

Sugerk tą tylą iš dainos,
iš lengvo vėjo ir šviesos.
Iš sielos polėkių aukštų
ir iš svajonių bei vilčių.

***

Dangus pabalo. Ar girdi?
Lietaus lašai. Kol kas reti,
tuoj uždainuos skambiu ritmu.
O žeme, aš dar gyvenu!

Jaučiu , gyvenime, tave
su tavo muzika gaivia.
Jaučiu žolės jausmus tikrus-
ji geria juos. Gal jų nebus

dar kurį laiką. Saulė švies.
Aš lauksiu. Akys prašviesės
nuo vasaros šiltos dienos,
gamtos svaiginančios dainos.

Aš lauksiu kolei pražydės
svajonės mano. O vilties  
aš pasisemsiu iš dangaus,
kai žvaigždės ir mėnuo keliaus.

***

Taip netoli aš nuėjau.
Tavęs kai laukiau, paklydau
tarp obelų baltų žiedų,
upelio bėgančio purslų…

Tokia tyli nakties šviesa
ir tavo akys lyg lange
paliktas degti  žiburys,
kurio šviesa man vėl nušvis,

kai aš žiūrėsiu į tave.
Tai stovi tu šiame lange.!
O tavo akys šaukia vėl.
Aš ateinu. Neklausk kodėl

pamiršt šviesos tos negaliu.
Aš bėgu pas tave, skubu!
Juk su aušra išnyks jinai!
Viena paliksiu, tu žinai…

***

Nakties šviesa. Taip gera man.
Kažkas lyg beldžiasi langan.
Naktinis vėjas neramus.
Vėl glaudžias prie namų dangus…

Žvaigždelės matos kur ne kur,
mėnulis skuba į kažkur.
Kažko jis ieško šioj nakty
Ir skuba, vejas nevilty.

Trumpa naktis. Šviesi naktis.
Viens kitą debesys pavys,
skubėdami  į tuos kraštus,
kur jau visai kitoks dangus.

Gimti namai su tyluma,
lyg skraiste apgaubė mane.
Klausausi tos tylos garsų  
su džiugesiu ir su skausmu.

Gimti namai, nakties daina …
Kaip gaila, nėr tavęs šalia.
Į mus tu žiūri iš aukštai,
visam palikus amžinai…

Daug metų žemę palikai,
tą muziką kitur klausai.
Tau viskas liko praeity,
o mums- kelionė priešaky!

***

Tyli nakties keista daina…
Ji visą apima mane.
Gyli, tarytum dubūrys,
šviesi, vos rausvas pakraštys.

Jis skelbia, greit išauš diena
naujais garsai ir kupina
naujų svajonių bei vilčių…
Atspėk, kas laukia mūs visų?

Yra dar laiko pagalvot
ko nori ir dėl ko kovot,
kas gero buvo šiam kely.
Kas mūsų laukia ateity …

Keista naktis, keisti jausmai.
Naktuže,ką gi tu manai,
kas ten aukštai tavam glėby
ir ką tu nuo manęs slepi?

Kažkoks alsavimas tylus.
Greit žemė vėl visai nubus.
Mažytis saulės spindulys
sužibs per debesį. Greit lis.

Šalti ir gaivūs kris lašai
ir žemė džiaugsis. Ar žinai?
Lietus nuplaus nakties kerus
Ir šio stebuklo nebebus.

Diena ir žmonės sukūry,
lyg bitės duzgia avily.
Kiekvienas su savom mintim
ir su naujom dienos viltim.

Stebuklas baigės. Aš rami.
Mes susitiksim vėl nakty.
Ir vėl klausysiu aš dainos
Tos vasaros nakties tylios.