Žiedų sniegą alyva išbarstė,
Žolėje sužiro žvaigždės baltos,
Tyliai stoviu prie sodelio vartų
Ir jaučiuosi ligi skausmo kaltas.
Dar tik vakar linko žalios šakos
Nuo žiedų pakvaitusios naštos,
Gėriau jų svaigiausią žemėj kvapą
Lyg iš rankos Dievo ištiestos.
Ne, ne žiedlapius tada regėjau,
O tyriausias angelų akis,
Rodės, žvilgsniai širdį glamonėjo
Ir žadėjo, kad į dangų skris.
Tirpsta mažos žvaigždės, tirpsta,
Saulė perdažo gelsvu dažu,
Surenku, o jos tarp mano pirštų
Atsiliepia kuždesiu šiltu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-06-03 00:16:30
Toks švelnus ir tyras
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-01 23:13:14
Išgyvenau visą alyvinį žydėjimą....
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-06-01 15:55:19
Sušildėt iš vidaus. Lyg būčiau išgėręs taurę gero vyno.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-06-01 15:14:56
Labai nuoširdžios ir širdį glostančios eilės.Taip paprastai pasakyta, bet lieka širdyje.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-06-01 15:02:42
Labai šiltos ir nuoširdžios eilės, patiko.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-06-01 14:42:18
plaukiančios iš širdies eilės. puikiai ;)
Vartotojas (-a): saksas
Sukurta: 2010-06-01 08:52:31
patiko...
Anonimas
Sukurta: 2010-06-01 08:42:16
dvi paskutinės eilutės...
neįsipaišo.
nesurinksi ištirpusio tik išlydėsi. :)