Vakar sušalau, o šiandien aš vėl šiltas. Ne, nepagalvokit, kad tai vienokie ar kitokie gėrimai ar kitokie kvaišalai. Ne aš vėl pamačiau, tai ką dauguma mūsų (kalbu apie šiuolaikinę visuomenę) esame užmiršę. Aš ir pats tai buvau pamiršęs: gyvenau skubėdamas, lėkdamas, rūpesčiai kvaršino mano galvą. Aš nebemačiau nieko gražaus, nieko įkvepiančio. Tiesa pasakius aš nebemačiau nieko.
      Viską pakeitė ši diena. Nežinau kodėl, galbūt dėl perskaityta knyga, galbūt dėl džiaugsmo buvusio širdy, tačiau šiandien viskas kitaip. Visą šią dieną šypsena neišnyko nuo mano veido. Man buvo nebesvarbu ką pasakys aplinkiniai, kas nutiks rytoj ar kas atsitiko vakar, aš tiesiog buvau laimingas kad esu čia ir dabar. Kiekviena paukščio giesmė, kiekvienas saules spindulys, lapų sušlamėjimas, netgi butelis pakelėje man kėlė šypsena. Viskas buvo taip gražu, miela, sava. Visi žemiški rūpesčiai buvo taip toli, kad apie juos net buvau pamiršęs. Jaučiausi toks \"savas\" sakytumei vėl atradęs vaikystę. Aš tiesiog pasijaučiau tuščias, ne neapleistas, ne neturintis gyvenimo vizijos, o tiesiog atsikratęs to, kas taip ilgai nedavė man ramybės — baimės. Baimės dėl visko.
     Aš bijojau, kad manęs nesupras aplinkiniai, bijojau pasakyti kažką \"ne į temą\", aš bijojau praktiškai visko kas susiję su mano vidumi, su mano siela. Trumpiau tariant aš bijojau būti atviras. Aš buvau nepasitikintis savimi, mieliau pasikliaudavau kitų nuomone.
     Man et pačiam baugu kaip viskas apsivertė aukštyn kojomis. Nepagalvokit, kad taip šast, ir aš jau kitas žmogus. Ne, Aš daug galvojau. Visą naktį ir daug dienos pramąsčiau apie tai ko aš tikiuosi iš savęs. Galvojau apie tai koks aš esu ir koks noriu būti, ko aš noriu ateityje ir kas nutiko praeity. Visa tai mane privedė prie vieno atsakymo: nebesvarbu kas buvo, o bus — kas turi būti. Supratau, jog niekas neatsitinka veltui, jog viskas turi ir gerąją pusę ir kad tavo pasaulis bus toks kokio tu nori, tiesiog negalima leisti jo užvaldyti pesimizmui.
     Nuo šiol vieną dalyką žinosiu amžiams, negalima savęs slėpti, užgožti, sumenkinti, nes viskas priklauso nuo tavęs, ir kaip tu matysi pasaulį — taip pasaulis matys tave. neužgožkite savęs rūpesčiais, nesutrypkite savo sielos gėlių, o tausokite, mylėkite save, nes kas nejaučia meilės sau, tas nepamils ir kito.