Santrauka:
Netikėtai susigriebiau. Jau baigiu mokyklą. Ir?
Niekada dėl to nebuvo taip liūdna, kaip pastaruoju metu. Didžioji dalis ką turėjau pasiliks kažkur atmintyje.
Tiesiog pagavo \"ta\" nuotaika ir ji pagimdė šį eiliuką.
Pasikeitė pasaulis, pasikeitė veidai
Susidrumstė gyvenimas giliai, giliai širdy.
Ir juoko balsas nuaidėjo tolumon laukais...
Išbridęs juodus vandenis galbūt jis dar sugrįš.
Su paukščiais plaukiančiais tolyn paleisiu ir save...
Ir užgiedosiu, kai pražys dangus rausva skraiste.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajoklė
Sukurta: 2010-06-01 21:57:38
nekaltinkit už momentinę nuotaiką :) Bet Ačiū už kritiką:) Niekur as nedingsiu.ramiai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-05-31 22:44:51
Sutinku su ta mintim ...Išskristi sugalvojo...jau ir be mūsų daug išskido, pagailėkit savo močiučių ir senelių, kas gi jiems tą varganą pensiją uždirbs? Ne, reikia likti, pasiaukoti poezijos labui.Ir aukščiau nosį.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-31 22:25:35
Esminis pasikeitimas, naujas gyvenimo etapas...Verčia susimąstyti, bet juk viskas nuo šiol bus dar įdomiau, patikėk :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-31 21:15:32
O-ba-na... Išskristi sugalvojo... O kas žž eiles rašys? Jūsų žiniai, dabar paukštės paukštukus peri, o išskris tik šalnoms užėjus. Ir tai ne visos... kitos liks žiemoti. Taip, kad rytoj laukiu kitų eilių, kuriose atsispindėtų Tėvynės ilgesys, prisirišimas prie mylimo žmogaus ir visi kiti teigiami dalykai. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-31 20:48:46
Kur eksperimentiškumas? Tik nuotaika. Klišinis antra segmentas.